Oradea municipiu [Oradea mare] (Bihor); Nagyvárad, Várad; Grosswardein (g); Veľlký Varadín (slk); Велики Варадин - Veliki Varadin (srp); Wielky Waradyn (pol); Groysvardayn (jid); 1068 episcopus Waradiensis, 1077-1095 in par. castri Bihor inter flumen Keres in venatione sua invenikt locum, ubi.....proposuit constituere mon. in honore Virginis Marie, quem locum Varad nominavit, 1095 Corpus [Lad-i regis] in suo mon-o Uaradin devotissime veneratur ≈ sepultus Waradini in mon-o suo, (Györffy I. 681-688); 1095 in Warod, 1198 Innocentius Elwinum Varadiensem Episcopum, 1204 Simonem Varadiensem Episcopum, 1221 Testimonium Capituli M. Varad (Fejér, Codex 1829. 36, 42, 59); 1204, 1206, 1222, 1229 Warad (EOK I. 131-132, 156, 171); 1234-1235 frater Andreas canonicus Sancti Stephani Waradiensis in Hungaria; Filia Premonstrati: Sanctus Stephanus Waradine civitatis (EOK I. 180); 1235 And. rex Hungarie moritur et sepelitur in civitate Waradino, 1241 Quomodo Tartari Waradiensem civitatem expugnaverunt (Györffy I. 681-688); 1277 Warad (EOK I. 241); 1279 Waradinum de Byhorino (Györffy I. 681-688); 1282 Sigillum Capituli Waradiensis Ecclesie (Bunyitay I. 134); 1290-1301 Warad, Varad (EOK I. 282, 328, 345); 1304 populi de civitate Waradiensi, 1333 Nyc. can. dictus de Warad (Györffy I. 681-688); 1292 Andreas cantor Varadiensis (EEK 201); 1321 † S· IUANCE · EPISCOPI· WARADIENSIS· (sigillum) (Ub I. 534); 1335 Nicolaus civi de Waradyno (DIR/C III. 347); 1345 Nos capitulum ecclesiae Waradyensis (Ub II. 28); 1351 domini Andree, episcopi Varadiensis, 1353 Nos capitulum eclesie Varadiensis, 1355 Mÿ Varadÿ Zenteghaznak Captalanÿ, 1356 capituli Varadiensis, 1358 Datum in Varadino (DRH C. X. 35, 223, 361, XI. 1-2, 332); 1352 Waradinum (Csánki I. 600-601); 1356 e. Gregorius custos Varadiensis (EEK 232); 1370 civitas Waradiensis (Bunyitay II. 273); 1389 iudicibus, iuratis civitatis nostrae Waradyensis, 1390 Datum Varadini, 1406 Datum per manus reverendi in Christo patris domini Eberhardi episcopi Waradyensis (Ub II. 636, 650, III. 415); 1406 Capituli Civitate Waradiensi, 1430 Messer Curado proposto de la Chiesa di Varadino (Bunyitay I. 226, 248); 1409 civitatis Waradiensis (Ub III. 482); 1410 domus in vico seu strata episcopali Waradini (ZsigmO. II/2 8092); 1413 Georgius Clementis de Waradino, 1427 Andreas Georgij de Waradino (EEK 233, 202); 1427 civitatis Varadiensis (Ub IV. 282); 1433, 1440 Waradinum (Csánki I. 600-601); 1440, 1442 Warad (KmJkv I. 251, 290); 1449 civitas Waradiensis (Csánki I. 600-601); 1451 rectoris capelle hospitalis Sancti Spiritus de Waradino (KmJkv I. 437); 1455 civitas Waradiensis, 1455, 1486 Judex, iurati et cives de vico Wadkerth civitatis Waradiensis, 1469 Varad, 1475 Olazy civitatis Waradiensis (Csánki I. 600-601); 1476 Datis in Waradino (Ub VI. 421, VII. 101); 1489 Vicus Pentekhel in citte Varadiensi (Csánki I. 600-601); 1494 Varadinum (QH. 174); 1507-1508 Varado (Descriptio 43); 1508 Warad (KmJkv II. 284); 1526 e. uaradin (Descriptio 57); 1528 Wardein (Descriptio 76); 1532 Varadi (Descriptio 79); 1534 Warad (KmJkv II. 560); 1536 Datum Waradini (SzO II. 40); 1540 Frater Georgius, Episcopus Varadiensis (SzO III. 270); 1543 Varad, 1550 Warad (KmJkv II. 642, 702); 1552 Civitatis Waradiensis (Bunyitai I. 405); 1576 arx Varad (BáthoryLev. II. 21); 1581 oppidum Warad (Prodan II. 801); 1588 Datum Varadini (SzO IV. 107); 1598. okt. 3.-nov. 3. Váradot először ostromolja a török; 1614 Mi, Varsányi István, Várad szabad város főbírája (Binder, Céhes 158); 1660 júl. 14.-aug. 27. Várad otroma, a török hódoltság kezdete, a váradi vilajet megalakítésa; 1660 Wardein, oder Gross-Wardein (Bunyitay I. 429); 1568 Stephano Nagy jurato cive Civitatis Varadiensis (Bunyitai II. 280); 1571 zum Bau der Festung Várad (BáthoryLev. I. 138); 1598 Várad szkv. + Valff (a későbbi Volf puszta) (Dávid Z. 131, 137); 1628, 1648 Datum in Arce nostra Varadiensi, 1661 Várad (SzO IV. 236, 284, VI. 239); 1668… az melly falukat az Varadi Teőreőkők bé hodoltattanak (SZT III. 319); 1687 Költ Váradon. Váradi fő gondviselő Mehemmed Passa (Veress, Doc. XI. 275); 1692. jún. 5. Várad felszabadúl a török iga alól; 1715, 1720 Nagy-Várad város (Pragmatica Sanctio); 1736 Megvévén penig in anno 1660 Váradot az tötök (Apor 147); 1773 M[agno] Varadinum civ., Nagy-Várad, Grosz-Wardein (Lexicon 60); 1773-1808 A Nagyváradi Káptalan, a Nagyváradi Szeminárium birtoka és a Margittai Uradalom része, 1780-1781 N. Varadinum, Nagy Varad, Orágye Máre opp. + Varad: Fortaliti(um), Nagy Varadi vár, Csetátye (BMH.); 1785 opp. Nagyvárad (Nsz. 34); 1785-1786 Varadinum, Magno-Varadinum opp., 1786 Nagy-Várad, Grosswardein opp., 1796-1799 Nagy-Várad, Varagye gyelmare opp. (BMH); 1808 civitas episcopalis Varadinum (Magno-), Nagyvárad, Várad, Magnovaradinum, Grosswardein, Orágyeamáre, continens Fortalitium Váradivár vel Katonaváros, Csetatye; Neovaradinum cum tribus suburbiis vel Oppidis Váradpüspöki, Várad-Olaszi, Várad-Velencze (Lipszky); 1839 Nagy-Várad, 1851 Nagy-Várad, Groszwardein, Orádia máre, Magnovaradinum, hajdan egy város volt, de később a Török kiüzetése után erőszakosan szétszakittatott, s jelenleg is 4 részből vagy ugyanannyi városból áll... Nagy-Váradból, Várad-Olasziból, Várad-Velenczéből, és Várad-Váraljából. A 4 várost a Sebes-Körös vágván keresztül, a közösülést 2 erős fahid tartja fenn + Volf, puszta, birja a váradi deák püspök (Fényes 1839, ≈ 1851); 1863 Nagyvárad, Grosswardein szkv. (Habár királyi szabadalom-levele iránt a tárgyalások még be nem fejezvék, mégis kir. városul tekintetik) (Hnt. 1863); 1870 Nagyvárad thjv. (1870: XLIII. tc.); 1877 Várad (Nagy-), Gross-Wardein szkv. + Várad-Olaszi + Várad-Váralja + Várad-Velence városrészek, 1882 Nagyvárad, Magno Varadinum, Gross-Wardein, Oradea Mare, Urbei Mare (Hnt. 1877, 1882); 1886 Nagy-Várad szkv. thj. (1886: XXI. tc.); 1893 Nagyvárad + Szálka puszta (Hnt. 1893); 1909 Oradea-mare, Nagyvárad, Grosswardein, Magno-Varadinum + Uivarăş, Újváros + Olosig, Várad-Olaszi (Olosigul-român şi Olosigul-rutean) + Velenţa, Várad-Velencze (Dicţionar 1909); 1910 Nagy-Várad tjv. + Olaszi városrész + Újváros városrész + Váralja városrész + Velence városrész + Csillagváros városrész + Külváros városrész + Hegy városrész (Népsz. 1910); 1913 Nagyvárad + Farkastelep + Törökmerő (Hnt. 1913); 1921 Oradea mare, oraş municipal, Nagyvárad (Dicţionar 1921); 1925 Municipiul Oradea (Leg. 95/1925); 1940-1944 Nagyvárad + Altmanntelep + Aranyhegy + Bírótelep + Borostelep + Cigánytelep + Dorongos + Görögoldal + Hegyalja + Heringoldal + Jónástelep + Körösoldal + Mélyárok + Nagysötétág + Szőllőhegy + Tokajtelep + Törkőmező + Vajdatelep + Veisztelep (Hnt. 1944); 1956 Oradea oraş regional (IAL); 1968 Oradea municipiu (Judeţe) ✪ Bihar vm.; 1598-1692 török hódoltság; 1773-1808 Bihar vm., Nagyváradi j.; 1785-1790 VII. Nagyváradi ker. Bihar vm.; 1839 Bhvm., Váradi j. privilegizált püspöki város; 1847 Bhvm., Váradi j.; 1849-1850 Nagyváradi főbiztossági kerület (K.K. Ministerial-Commissariat Groswardein) 1851-1853 Nagyváradi kormánykerület (k.k. Districts-Regierung Grosswardein) 1854-1860 Nagyváradi helytartósági osztály (k.k. Statthalterei Abtheilung Grosswardein) 1850 Dél-Bihar; 1851-1853 Felső-Bihar m., Bihari j.; 1854-1860 Dél-Bihar vm., Nagyvárad (vidéki) szolgabírói j.; 1863, 1873 Bihar vm., szkv.; 1877-1919. ápr. 20. Bhvm., Központi j. tjv.; 1919-1925 Jud. Bihor, plasa Centrală, oraş municipal; 1925-1930 Jud. Bihor, pls. Seleuş; 1930-1938 Jud. Bihor, plasa Centrală, oraş municipal; 1938-1940 Ţinutul Someş (Capitala Ţinutului: Cluj), Jud. Bihor, plasa Centrală; 1940. szept. 6.-1944. okt. 12. Bhvm., Nagyváradi j. tjv.; 1944. nov. 14.-1945. márc. 13. SzKK; 1945-1950 Jud. Bihor, plasa Oradea; 1945-1950 Jud. Bihor, pls. Oradea; 1950-1952 RBH oR.; 1952-1960 RORD oR.; 1960-1968 RCR r. Oradea oR.